Šioje pamokoje išsamiai aptarsime, kaip veikia Linux ir atvirojo kodo kūrimas. Sužinosite, kas yra distribucijos ir jų dariniai, kaip jie kuriami ir kuo skiriasi laisva bei atviroji programinė įranga.
Paaiškinsime, kaip veikia GPL licencija, kuri yra Linux ekosistemos pagrindas, aptarsime nemokamų ir mokamų sprendimų privalumus bei trūkumus. Pamoka padės geriau suprasti, kodėl Linux yra pagrindinis įrankis sistemų administratoriui ir kodėl Ubuntu puikiai tinka pradėti praktiką.
Linux – tai operacinė sistema, kurią 1991 m. sukūrė Linus Torvaldsas. Iš pradžių jis naudojo Minix OS, bet dėl jos apribojimų pradėjo kurti savo sistemą. Kiek vėliau, dėl Minix patobulinimų, Linusas buvo apleidęs projektą, bet po netyčinio disko skaidinio sugadinimo grįžo prie Linux kūrimo.
Linus Torvalds – Linux branduolio kūrėjas. (Čia bus nuotrauka)
Jis sukūrė branduolį, paremtą Unix idėjomis, ir padarė jį laisvai prieinamą ir keičiamą. Esminiu žingsniu tapo GNU GPL (General Public License) licencija, leidžianti visiems naudoti, keisti ir platinti programinę įrangą.
Iš pradžių Linusas norėjo sistemą pavadinti Freax, tačiau serverio administratorius pervadino ją į Linux.
Linux populiarumą lemia ne tik nemokamumas, bet ir patikimumas, saugumas bei aktyvi kūrėjų bendruomenė.
Distribucija – tai programinės įrangos rinkinys, apimantis operacinę sistemą ir visas reikalingas sudedamąsias dalis. Kiekviena jų atlieka svarbų vaidmenį sistemos veikime ir užtikrina naudotojo, programų ir aparatinės įrangos sąveiką.
Populiarių distribucijų pavyzdžiai: Ubuntu, Debian, RHEL, Arch Linux
Darinys – tai distribucijos pagrindu sukurta versija, papildyta savo pakeitimais ar funkcijomis, tačiau naudojanti tą patį branduolį ir repozitorijas.
Linux platinama pagal GNU GPL licenciją, suteikiančią keturias laisves: naudoti, analizuoti, keisti ir platinti programas.
FSF ir OSI puoselėja panašias idėjas, tačiau akcentai skiriasi: FSF pabrėžia naudotojo laisvę, OSI – atvirą kūrimą.
RHEL ir SLES – komercinių distribucijų su palaikymu ir papildomomis funkcijomis pavyzdžiai.
Tolesni kurso užsiėmimai vyks Ubuntu (arba pasirinktos distribucijos) pavyzdžiu. Kitoje pamokoje pasiūlysime atsisiųsti distribuciją, įdiegti ją virtualioje mašinoje ir pradėti praktiką!