Darbas IT srityje: ne tik apie pinigus

Darbas IT – tai ne tik dideli uždarbiai, kaip daugelis mano.
Iš tiesų, tai tikras iššūkis. Dažnai sakoma, kad šioje srityje dirbti lengva ir paprasta, bet ar tikrai taip yra?
Šiame straipsnyje papasakosiu, kas slepiasi už mitų: didelis krūvis, asmeninio laiko trūkumas ir nuolatinė atsakomybė.
Jei norite sužinoti, kas iš tiesų slypi už karjeros informacinių technologijų srityje, skaitykite iki galo. Tai gali pakeisti jūsų požiūrį į IT rinką.

Iškart noriu nuvilti mėgstančius juodai baltą mąstymą: IT nėra tokia ideali ir lengva, kaip dažnai vaizduojama.
Profesija dažnai idealizuojama: taip, dabar čia tikrai mokama gerai, įėjimo slenkstis tapo žemesnis, gausu kursų – ateik, mokykis ir neva po trijų mėnesių pradėsi gauti milijonus į sąskaitą.
Tačiau yra niuansų – niekas nemoka už nieką.

Iš kur atsiranda pinigai? Verslas, kuriame dirbate, gauna pajamas iš savo klientų.
Įmonė suteikia klientams vertę, naudą, ir jūs dalyvaujate kuriant šią vertę.
Jei jūsų darbas duoda rezultatą verslui, jei tiesiogiai padedate įmonei uždirbti pelną – tik tada jums mokės.
Galite būti kiek norite geras žmogus, bet geri žmonės – ne profesija, už tai nemokama.

Kad gautumėte tuos „aukso kalnus“, kurie neva pasiekiami kiekvienam IT srityje, reikia dirbti, kurti vertę ir pasiekti rezultatą.
Tai neįvyks savaime. Nesvarbu, kiek laiko dirbate, kiek metų esate šioje srityje ar vienoje įmonėje – tai visiškai nesvarbu.
Jei kuriate vertę – gaunate atlyginimą. Nekuriate – negaunate.
Galite dešimt metų sėdėti vienoje vietoje, ir niekas nepasikeis: jums mokės tiek, kiek uždirbate įmonei, ir ne daugiau.
Kol nepradėsite teikti daugiau naudos, daugiau pinigų negausite.

Sistemų administratoriaus darbas dažnai susijęs su visiškai nenuspėjamų užduočių ir problemų sprendimu.
Kuo sudėtingesnės sistemos, su kuriomis dirbate, tuo dažniau teks susidurti su tokiomis situacijomis.
Būna paprastų sistemų – pavyzdžiui, paprasta lemputė: yra jungiklis, yra lemputė. Paspaudi – veikia, paspaudi dar kartą – neveikia. Diagnostika užtrunka kelias sekundes.

O jei kalbame apie užsakymų paskirstymo sistemą įmonėje? Yra duomenų bazė, šalia jos logika, naudotojo sąsaja, įvairios integracijos.
Dirbant su tuo tenka susidurti su labai keistomis problemomis: viskas gali būti nustatyta teisingai, bet neveikti kaip tikėtasi.
Tokiais atvejais dažnai tenka informaciją rinkti po kruopelę, kad suprastum, kaip išspręsti problemą.
Darbas nežinomybėje ir įtampoje gali sukelti perdegimą.

Didelės sistemos – didelis krūvis. Jei kas nors neveikia, verslas stoja.
Kai verslas sustoja, visi darbuotojų ir vadovybės žvilgsniai nukreipiami į tą, kas gali išspręsti problemą – tai jūs.
Todėl tenka spręsti pačias įvairiausias, neįprastas situacijas.
Tai nebūtinai blogai ar gerai – tai tiesiog darbo dalis.

Kai dirbate su tokiomis užduotimis, krūvis tampa labai didelis, ir su tuo reikia mokėti susitvarkyti.
Jei sistema nestabili, dažnai genda, o užduotys eina viena po kitos – ir kiekviena sudėtinga – nuolatinis spaudimas garantuotas.
Toks ritmas tinka ne kiekvienam: reikia tam tikrų asmeninių savybių ir atsparumo stresui.
Tikrai per metus galima „perdegti“, o jei taip atsitinka – verta paklausti savęs, ar buvo verta.

Didelis spaudimas, dažni incidentai, darbas nežinomybėje – jei išmokote su tuo tvarkytis,
atminkite: sistema dažnai pasiekiama visą parą. Užduotys gali ateiti naktį, savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Tokiomis akimirkomis ne visada galite atsisakyti – kartais tiesiog reikia padaryti, nėra pasirinkimo.

Jūsų asmeniniai planai ir interesai lieka antrame plane: niekam nerūpi, ar norėjote laiką praleisti su šeima ar užsiimti savais reikalais.
Tuo metu jūs darote tai, už ką jums mokama.
Sistemų administratoriaus darbas – tai sudėtingų ir nenuspėjamų problemų sprendimas. Kuo sudėtingesnė sistema, tuo daugiau gedimo taškų ir atsakomybės.
Visa tai – perdegimo rizika, poilsio trūkumas ir nuolatinė būtinybė būti pasiekiamam.

Užduotis, kuri ateina per šventę ar jums svarbų įvykį – gali būti, gali nebūti.
Bet užduotys, kurios ateina naktį ar jūsų asmeniniu laiku – tai įprasta problema. Su tuo reikia susitvarkyti.

Dar vienas aspektas. Dirbdami su sistema, spręsdami užduotis, ieškodami naujų sprendimų, galite labai įsitraukti.
Tačiau nepamirškite: aplink jus yra žmonių – jūsų artimieji ir šeima. Jie nenusipelnė jūsų nebuvimo.
Galima tiesiog „paskęsti“ techniniuose klausimuose: viena užduotis veda prie kitos, netrukus kelios sistemos reikalauja dėmesio,
atverta dešimtys terminalų, bandote viską išlaikyti galvoje ir suprasti, kur kas neveikia.
Šešios valandos praeina nepastebėtai – nesužaidėte su vaiku, nepavakarieniavote su sutuoktiniu, bet bent jau išsprendėte užduotį.
Galbūt mėnesio pabaigoje gausite padėką, o gal ir ne.

Darbas ne darbo metu – taip pat šios profesijos dalis. Ne visur, bet IT tai dažnas reiškinys.
Galima bandyti to išvengti, yra būdų sumažinti viršvalandžius, bet tam reikia tartis,
kurti procesus, ieškoti kompromisų. Daugelio įmonių tai neįmanoma.

Nuolat tenka balansuoti tarp krūvio, stengtis atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą, bent retkarčiais.
Be svarbių ir skubių užduočių, yra ir nuolatiniai trukdžiai.

Pavyzdys: atverta daug terminalų, sprendžiate užduotį,
ir staiga prieina kolega ir klausia, ar verta atnaujinti iOS ar ne.
Visa jūsų koncentracija dingsta, ir dabar reikia galvoti ne tik apie savo užduotį,
bet ir kaip paaiškinti kolegai, kad taip daryti nereikia, bei kaip grįžti prie savo darbo.

Trukdžiai – nuolatinė sistemų administratorių problema.
Jei nesate vienas komandoje, krūvį galima pasidalinti, bet jei dirbate vienas – pasirinkimų mažai.
Net jei turite kolegų, trukdžiai vis tiek pasitaiko – nieko nepadarysi.

Iš pirmo žvilgsnio, viena užduotis, kita – visos jūsų užduotys.
Bet kai reikia šokinėti iš vieno konteksto į kitą, labai krenta koncentracija.
Persijungimai atima energiją, lėtina darbą, vargina.
Psichika silpnėja, o ilgainiui net ir didelis atlyginimas nepadės nuo perdegimo.

Nuolat persijungiant tarp smulkių užduočių, dienos pabaigoje atrodo, kad nieko reikšmingo nenuveikėte.
Tai mažina pasitenkinimą darbu, motyvaciją, o tada ir iki perdegimo netoli.

Pagal mano pastebėjimus (nors galite nesutikti), dauguma į IT ateinančių žmonių nelabai mėgsta bendrauti su žmonėmis,
labiau mėgsta dirbti su technologijomis. Technika nenuvils, neišduos.
Dirbant mažoje įmonėje ar namuose galima visai nebendrauti,
bet didelėje įmonėje teks dirbti su verslu, kolegomis, klientais.
Ne visiems tai patinka, daugeliui tai sunku.

Dažnai jūsų net nesupras: niekam nerūpi, kodėl jums reikia tam tikrų resursų, ką reiškia 200 tūkstančių, apie ką jūs kalbate.
Žmonės viską mato per savo patirtį, kuri skiriasi nuo jūsų, o jūsų užduotys gali būti jiems visiškai nesuprantamos.

Siūlote gerą sprendimą – o atsakymas – visiškas nesupratimas.
Tenka aiškinti, kodėl to reikia, kaip tai padės, kodėl taip geriau.
Maža to, kad radote sprendimą, dar reikia jį „parduoti“.
Ne visada pavyks paaiškinti, ne visada įvertins jūsų darbą, ne visada jūsų idėja bus įgyvendinta.
Kartais visas triūsas nueina veltui. Taip irgi būna.

Dar vienas iššūkis – atsisakyti profesinio žargono, sudėtingus dalykus aiškinti kuo paprasčiau.
Tai vargina, gali sukelti apatiją ir perdegimą, ypač kai tokios situacijos dažnėja.

Tai liečia ne tik sistemų administratorius – IT srityje mokytis reikia nuolat.
Norite to ar ne, mokymasis niekada nesibaigia.
Jei išmokote džiaugtis nuolatiniu tobulėjimu – puiku, toliau bus lengviau.
Jei tikitės, kad užteks vieno kurso, kad tvirtai įsitvirtintumėte IT srityje – po kelių mėnesių atsiras žmonių,
kurie jau išmoko naujų dalykų, jų žinios aktualesnės, rinkai reikia jų, o ne jūsų.

Kad išliktumėte paklausus, teks nuolat mokytis ir tobulėti.

Manau, kad tai profesijos dalis – įdomu mokytis, tobulėti, plėsti akiratį.
Bet tiems, kuriems tai nepatinka, IT tikriausiai netinkamas pasirinkimas.

Jei šiuo metu atrodo, kad suklydote pasirinkę IT – ne viskas taip blogai.
Privalumų taip pat netrūksta.

Vienas pagrindinių – malonumas sprendžiant sudėtingas užduotis.
Kuo sudėtingesnė infrastruktūra ir užduotys, tuo daugiau pasitenkinimo, kai pavyksta išspręsti problemą.
Tai pergalės jausmas, motyvacija tobulėti ir augti.
Profesinis augimas ir tobulėjimas – didžiulis pliusas.

Ilgas ir sunkus kelias iki rezultato ugdo discipliną, kantrybę ir atsparumą.
Tai įgūdžiai, kurie pravers ir gyvenime už darbo ribų.
Sudėtingos užduotys padaro pasiekimus vertingesnius: supranti, kiek teko nueiti, nuoširdžiai vertini rezultatą.

Kad visa tai veiktų, svarbiausia viena – turi patikti tai, ką darai.
Jei nepatinka, jokia užduotis, joks pasiekimas neatneš pasitenkinimo.
Tokiu atveju verta savęs paklausti – kodėl tai darai?
Jei darai tai, kas nepatinka, neaugsi profesijoje, tapsi vidutinioku.
Tai ne tik apie IT – kiekvienoje srityje svarbu užsiimti tuo, kas teikia džiaugsmą.

Kai akys dega, augi, tobulėji, ir gali be perdegimo dirbti daug metų.
Jei ne – geriau neleisti laiko tam, kas neteikia džiaugsmo.

Jei IT nedžiugina – pergalvokite požiūrį, o gal ir profesiją.
Ne tik IT galima gerai uždirbti, bet koks skirtumas iš pinigų, jei juos vėliau teks išleisti sveikatai atkurti,
prarastai uždarbio procese? Neverta užsisukti šiame rate.

IT – ne tik apie pinigus, bet ir apie nuolatinius iššūkius, kurie augina.
Profesija keičiasi greitai: atsiranda dirbtinis intelektas, nauji algoritmai, įranga, viskas spartėja ir tampa įdomiau.
Čia daugybė galimybių augti tiek profesiškai, tiek asmeniškai.
Stagnacijos čia dar nebus daugelį metų.

Kad tai teiktų naudą ir džiaugsmą, reikia būti pasiruošusiam atsakomybei, spręsti sudėtingas užduotis ir nuolat mokytis.
Tik tada ateis atlygis.